Kaip pogrindžio jaunimas kilo į kovą prieš raudonąjį interventą: mintys apie muzikinį-dokumentinį kino filmą „Lietuva – tai jėga!“

Justas Žemaitis

Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį švenčiančioje Lietuvoje matomos ne vien tik iškilmingos eisenos su Trispalve, girdisi vieningai choru giedama Tautiška giesmė ar visuomenės veikėjų komentarai bei pamąstymai apie Vasario 16-osios reikšmę viešose diskusijose ar spaudoje, tačiau tai ir Lietuvos meno pasaulio atstovų – muzikantų, dailininkų, kino kūrėjų – veiklos pristatymų metas. Lyg iš gausybės rago pasipylė menininkų kurti ir Vasario 16-osios paminėjimui skirti meno darbai: išleistas Aistės Smilgevičiūtės ir Skylės kūrinys „Sudainuokime Lietuvą“, menininkė Jolita Vaitkutė pristatė savo autorinius darbus parodoje „Signatarai“, o kino teatrų salės lūžo nuo lankytojų filmuose „Stebuklas“, „Grąžinti Nepriklausomybę“ ir „Pelėdų kalnas“. Ir tai tik keletas darbų pavadinimų, kuriuose vienaip ar kitaip buvo įamžinti tautos istorijos epizodai iš pastarojo šimto metų laikotarpio. Skaityti toliau

Reklama

Neįvertintas Danijos veiksnys Europos dujų kare dėl „Nord Stream 2“

Arnas Kniukšta

Lietuvoje netylant kalboms dėl Astravo atominės elektrinės (AE), dažnai kitos, globalesnės energetikos problemos, praranda susidomėjimą šalies medijose. Viena iš Europos energetinio saugumo grėsmių, nesusilaukianti pakankamai dėmesio, yra „Nord Stream 2“ projektas, kuris taip pat yra bene pats kontraversiškiausias energetikos projektas Europoje. Vykstant debatams Europos Sąjungos (ES) viduje dažnai minimi Lenkijos, Vokietijos vardai, tačiau viena itin svarbi sudedamoji projekto dalis – Danija – dažnai tiek pačių Europos politikų, tiek daugelio Lietuvos bei pasaulio energetikos ekspertų paliekama nuošalyje. Tačiau šios šalies indėlis siekiant sustabdyti projektą, keliantį energetinio saugumo dilemą Baltijos jūros regionui, nuvertinamas be reikalo. Nors antrojo „Nord Stream“ dujotiekio plėtra remiasi pirmtako sėkme, Danijos atsakas yra visiškai priešingas, kas ir verčia analizuoti situaciją.

Skaityti toliau

Viltis visuotinio nusivylimo laikais

Žilvinas Labanas

Nepaisant visų viešojoje erdvėje gvildenamų Lietuvos problemų, dabartimi ir ateitimi tikintys primena, jog valstybė  išgyvena saugiausią ir turtingiausią istorijoje periodą. Įrodyti šio optimistinio teiginio realumą padeda keli esminiai faktai: valstybės turtingumą įrodo ekonominiai rodikliai, saugumą – priklausymas galingiausiam pasaulio istorijoje kariniam aljansui. Tačiau pasiektas progresas menkai teguodžia – lietuvis istorinius šalies laimėjimus ir juo labiau dabartį yra linkęs lyginti, visų pirma, su turtingesniais, „pažangesniais“ Vakarais, todėl lyginamieji Lietuvos istorijos argumentai netenka prasmės, visuomenės mąstysenoje užtikrintai dominuoja nerealizuotų lūkesčių vaizdinys. Skaityti toliau

Donaldo Trumpo fenomenas: veiksniai, nulėmę pergalę

trump-2023751_1920

Rūta Baublytė, Lukas Fabijonavičius

Donaldas Trumpas – 45-tas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas. Šį sakinį dar prieš pusmetį išgirdę kai kurie žmonės būtų nusijuokę. Galingos žiniasklaidos kompanijos ir nemaža JAV visuomenės dalis ilgą laiką atvirai tyčiojosi, o D. Trumpo dalyvavimą prezidentinėse lenktynėse laikė tikra komedija. Tačiau visiems kritikuojant D. Trumpą, šis toliau tęsė savo kampaniją, sulaukė milžiniško pasisekimo ir galiausiai buvo išrinktas JAV prezidentu. Tad kokie veiksniai nulėmė D. Trumpo pergalę rinkimuose? Skaityti toliau

Viktoro Orbano Vengrija – stipresnė Europa ar žlunganti jos vizija?

coat-of-arms-948880_1920

Simona Kasmauskaitė

Šiuolaikinės Europos politinė padėtis itin kebli ir sudėtinga: nacionalinių valstybių viduje augantis nepasitikėjimas Europos integraciniais procesais, kuriuos skatina radikalėjančių partijų atėjimas į valdžią, tuo pačiu Europos Sąjungos (ES) sunkiai girdimas balsas, skelbiantis, jog nebesugeba efektyviai ir aiškiai apibrėžti savųjų tiek saugumo ir gynybos, tiek žmogaus teisių klausimų pozicijų, priveda prie svarstymų, kaip galų gale tinkamai spręsti Europai iškilusius sunkumus. Skaityti toliau