Kaip pogrindžio jaunimas kilo į kovą prieš raudonąjį interventą: mintys apie muzikinį-dokumentinį kino filmą „Lietuva – tai jėga!“

Justas Žemaitis

Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį švenčiančioje Lietuvoje matomos ne vien tik iškilmingos eisenos su Trispalve, girdisi vieningai choru giedama Tautiška giesmė ar visuomenės veikėjų komentarai bei pamąstymai apie Vasario 16-osios reikšmę viešose diskusijose ar spaudoje, tačiau tai ir Lietuvos meno pasaulio atstovų – muzikantų, dailininkų, kino kūrėjų – veiklos pristatymų metas. Lyg iš gausybės rago pasipylė menininkų kurti ir Vasario 16-osios paminėjimui skirti meno darbai: išleistas Aistės Smilgevičiūtės ir Skylės kūrinys „Sudainuokime Lietuvą“, menininkė Jolita Vaitkutė pristatė savo autorinius darbus parodoje „Signatarai“, o kino teatrų salės lūžo nuo lankytojų filmuose „Stebuklas“, „Grąžinti Nepriklausomybę“ ir „Pelėdų kalnas“. Ir tai tik keletas darbų pavadinimų, kuriuose vienaip ar kitaip buvo įamžinti tautos istorijos epizodai iš pastarojo šimto metų laikotarpio. Skaityti toliau

Reklama

Neįvertintas Danijos veiksnys Europos dujų kare dėl „Nord Stream 2“

Arnas Kniukšta

Lietuvoje netylant kalboms dėl Astravo atominės elektrinės (AE), dažnai kitos, globalesnės energetikos problemos, praranda susidomėjimą šalies medijose. Viena iš Europos energetinio saugumo grėsmių, nesusilaukianti pakankamai dėmesio, yra „Nord Stream 2“ projektas, kuris taip pat yra bene pats kontraversiškiausias energetikos projektas Europoje. Vykstant debatams Europos Sąjungos (ES) viduje dažnai minimi Lenkijos, Vokietijos vardai, tačiau viena itin svarbi sudedamoji projekto dalis – Danija – dažnai tiek pačių Europos politikų, tiek daugelio Lietuvos bei pasaulio energetikos ekspertų paliekama nuošalyje. Tačiau šios šalies indėlis siekiant sustabdyti projektą, keliantį energetinio saugumo dilemą Baltijos jūros regionui, nuvertinamas be reikalo. Nors antrojo „Nord Stream“ dujotiekio plėtra remiasi pirmtako sėkme, Danijos atsakas yra visiškai priešingas, kas ir verčia analizuoti situaciją.

Skaityti toliau

Diskusijoje bus aptartos politikos ir žiniasklaidos sąsajos

Lapkričio 2 dieną 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) Akademinis politologų klubas (APK) pratęs paskaitų ciklą „Politika+“. Šį kartą paskaitoje „Politika+Žiniasklaida“ akis į akį susitiks politikos ir žiniasklaidos atstovai. Renginio metu bus mėginama išsiaiškinti, ar politika ir žiniasklaida – vienodos struktūros, kovojančios dėl visuomenės dėmesio, amžinos konkurentės ar viena be kitos funkcionuoti negalinčios grupės.

Skaityti toliau

XVII studentų politologijos olimpiados finale – pirmakursio triumfas

A4S_6724

Nuotraukų aut. Alfredas Pliadis

Gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vyko Akademinio politologų klubo organizuotos XVII Nacionalinės studentų politologijos olimpiados finalinis etapas. Po įtemptų debatų dvikovų pirmąją vietą iškovojo pirmajame Olimpiados etape taip pat geriausiai pasirodęs Jonas Kaučikas (ISM). Antrąją vietą komisija skyrė Kasparui Šimkui (VDU), trečiąją – Pauliui Puskunigiui (KTU). Jiems, kartu su dar 3 finalininkais, olimpiados globėjas Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas dovanoja kelionę į Europos Parlamentą Strasbūre. Skaityti toliau

Grįžta intelektualus komandinis žaidimas „Mąstyk greitai“

Akademinis politologų klubas (APK)  gegužės 9-osios vakarą kviečia praleisti intelektualioje aplinkoje. Manantys, kad gali mąstytigreitai, 18:30 val. kviečiami išbandyti jėgas jau šešioliktąjį kartą organizuojamame intelektiniame komandiniame žaidime „Mąstyk greitai“, kuris vyks Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institute 106 aud. (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Skaityti toliau

Viltis visuotinio nusivylimo laikais

Žilvinas Labanas

Nepaisant visų viešojoje erdvėje gvildenamų Lietuvos problemų, dabartimi ir ateitimi tikintys primena, jog valstybė  išgyvena saugiausią ir turtingiausią istorijoje periodą. Įrodyti šio optimistinio teiginio realumą padeda keli esminiai faktai: valstybės turtingumą įrodo ekonominiai rodikliai, saugumą – priklausymas galingiausiam pasaulio istorijoje kariniam aljansui. Tačiau pasiektas progresas menkai teguodžia – lietuvis istorinius šalies laimėjimus ir juo labiau dabartį yra linkęs lyginti, visų pirma, su turtingesniais, „pažangesniais“ Vakarais, todėl lyginamieji Lietuvos istorijos argumentai netenka prasmės, visuomenės mąstysenoje užtikrintai dominuoja nerealizuotų lūkesčių vaizdinys. Skaityti toliau